- suregzti
- surègzti, sùrezga, sùrezgė tr. 1. K sumegzti. 2. negražiai numegzti, suraukti: Pančeka padaryta negražiai, kai rezgė suregzta Tvr. Surègzk maišus (sutrauk, susiūk skylę), reiks kada malūnan važiuot Sdk. Ot kad surezgė, ir iširo! Ds. ^ Miške gimęs, miške augęs, sumegztas, suregztas, daug darbo padaro (akėčios) LTR(Krtn). | refl. tr.: Ir nemokėdama susrègs maišus Km. ║ bet kaip padaryti: Vos ne vos surezgė per mėnesį vežėčias Jž. Vasarą ant kraštų upių surezgė iš žabų būdeles rš. Šep tep sùrezgiau tau kelnes Pns. 3. prk. DŽ1 sudėlioti, sujungti tam tikra tvarka: Mūsų kūrinys bus gal ir sklandus, bet tuščias, be jėgos, be išraiškos, suregztas iš nuvalkiotų posakių V.Myk-Put. Sakinys nesklandžiai suregztas rš. Jijė nesùrezga žodžių daino[je] J. Jis mintyse surezgęs tolesnį pokalbį rš. Iš nugirstų paskirų žodžių nebepajėgia suregzti minties rš. | refl.: Anas greičiau susrègs, kaip kalbėt, be mokytas Skdt. 4. suvartoti rezgant: Sùrezgiau visas virves in regztį, nebturiu J. 5. pakalbėti, pasakyti: Vieną kitą žodį suregzdavo ir nuo savęs J.Avyž. Vos sùrezgiau porą žodžių i parejau namo Grk. ║ refl. susikalbėti: Šep tep susìrezgu ir rusiškai Btr. Iš bėdos da ir angelskai susirègzčiau Krn. 6. refl. J susipykti, susikivirčyti. \ regzti; apregzti; atregzti; įregzti; išregzti; nuregzti; paregzti; perregzti; priregzti; suregzti; užregzti
Dictionary of the Lithuanian Language.